Kaip puikūs slėniai sraunios Dubysos, miškais lyg rūtom kalnai žaliuoja... Maironis

SVARBI INFORMACIJA APIE INTERESANTŲ APTARNAVIMĄ

DUBYSOS REGIONINIO PARKO DIREKCIJOJE

Dubysos regioninio parko direkcija nuo spalio 1 d. iki spalio 16 d. DIRBA NUOTOLINIU BŪDU.

Į parko direkcijos specialistus prašome kreiptis jų tarnybiniais telefonais ar elektroniniu paštu, kurie pateikiami interneto svetainėje www.dubysa.info paspaudus skiltį ,,Struktūra ir kontaktai“. 

Bendrasis parko direkcijos tel. +370 614 25095, el. paštas info@dubysa.info.  


NUO DRAUSTINIŲ IKI NACIONALINIŲ PARKŲ

Šiais metais minime 60 metų, kai Lietuvoje buvo įsteigti pirmieji tikri gamtiniai ir kompleksiniai draustiniai, siekiantys išsaugoti vertybes. 1960 m. rudenį, remiantis Gamtos apsaugos įstatymu, numačiusiu pagrindines saugomų teritorijų kategorijas, buvo paskelbti 89 draustiniai, apimantys beveik visas tuo metu žinomas vertingiausias Lietuvos teritorijas, pradedant Anykščių šileliu ir baigiant Kuršių nerija.

Vėliau draustinių tinklas buvo sparčiai pildomas naujais draustiniais, naujomis jų rūšimis. Septintojo dešimtmečio pabaigoje pradėta aktyviai diskutuoti dėl nacionalinių parkų steigimo, įsteigtas pirmasis Lietuvos nacionalinis parkas. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, iš esmės buvo užbaigta tai, kas buvo suplanuota per ankstesnį laikotarpį, t. y. sukurta Lietuvos saugomų teritorijų sistema, prilygstanti Europos standartams.

Dalies draustinių pagrindu buvo steigiami nacionaliniai ir regioniniai parkai. Kuršių nerijos ir Platelių kraštovaizdžio draustinių pagrindu atitinkamai įsteigti Kuršių nerijos ir Žemaitijos nacionaliniai parkai, Anykščių šilelio, Aukštadvario, Metelių kraštovaizdžio draustinių pagrindu atitinkamai įkurti Anykščių, Aukštadvario, Metelių regioniniai parkai, Nemuno deltos botaninio-zoologinio draustinio pagrindu – Nemuno deltos regioninis parkas ir t. t.

Iki nacionalinių ir regioninių parkų tinklo sukūrimo, pagal plotą draustiniai buvo svarbiausia saugomų teritorijų dalis. Dabar savarankiški draustiniai užima tik apie 3 proc. šalies ploto, bet jie neprarado savo svarbos gamtos vertybių, biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio apsaugoje.

Pasak Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie AM direktoriaus pavaduotojos Rūtos Baškytės, dalyvavusios mūsų krašto saugomų teritorijų sistemos kūrime, pasaulio valstybės jau seniai sutaria dėl būtinybės išsaugoti gamtos vertybes, kraštovaizdį, biologinę įvairovę. Kiekviena ieško tinkamiausio kelio, bet akivaizdu, kad išsaugoti lengviau ir pigiau, nei atkurti. Saugomų teritorijų nauda neįkainojama: jos suteikia kokybiškus gamtos išteklius (vandenį, augmeniją, dirvožemį, orą, kt.), sudaro sąlygas žmonių poilsiui, sveikatai, kuria, saugo genetinius išteklius, padeda išlaikyti klimato balansą, taigi sudaro prielaidas mums išlikti šioje planetoje.

Dabar Lietuvoje yra apie 400 valstybinių ir savivaldybių draustinių. Pagal saugomų vertybių pobūdį skiriami gamtiniai (geologiniai, geomorfologiniai, hidrografiniai, pedologiniai, botaniniai, zoologiniai, botaniniai-zoologiniai, genetiniai, telmologiniai, talasologiniai), kultūriniai (archeologiniai, istoriniai, etnokultūriniai, urbanistiniai / architektūriniai) ir kompleksiniai (kraštovaizdžio, kartografiniai) draustiniai.

Draustiniai – saugomos teritorijos, skirtos moksliniu ir pažintiniu požiūriu vertingoms vietovėms, jose esančioms gamtos ir kultūros paveldo vertybėms, kraštovaizdžio ir biologinei įvairovei išsaugoti. Draustiniuose ūkinė veikla galima, galimas ir lankymas.

Ne vienas draustinis jau pritaikytas lankymui: tai Daugyvenės, Germanto, Jiesios, Karoliniškių kraštovaizdžio draustiniai, Juozapinės geomorfologinis draustinis ir kiti. Čia pastatyti informaciniai stendai, įrengti pažintiniai takai, apžvalgos vietos.  

ES finansuojamo projekto „Kraštovaizdžio vertybių apsauga ir pritaikymas pažinti“ sudėtyje bus sutvarkyti draustiniuose saugomi kraštovaizdžio kompleksai (Šiliniškių ir Baluošo, Punios šilo, Kylininkų, Asvejos ežero pakrantės, Šventosios aukštupio, Betygalos, Salanto, kt.).

Ne taip paprasta atskleisti lankytojui sudėtingo kraštovaizdžio struktūrą, svarbą, tad tenka ieškoti netradicinių sprendimų. Pavyzdžiui, Kylininkų kraštovaizdžio draustinio, esančio Vištyčio regioniniame parke, kalvyno struktūra bus pavaizduota žemės paviršiaus pjūvio juostomis, vingiuojančiomis skirtingomis kryptimis. Tai bus tarsi galvosūkis lankytojui, kurį reikės pasigilinus įminti, susivokti. Sumažinta Punios kilpa, juosianti senąjį šilą – takas, atkartojantis Nemuno vagą, leis pažinti Punios šilo vertybes ir neįgaliesiems. 

Dubysos valstybinis ichtiologinis draustinis.jpg

Lankytojų centro kieme - vertingas eksponatas

Lankytojų centro kieme - vertingas eksponatas, menantis Dubysos-Ventos kanalo šliuzų statybą Dubysoje.

 

Teko girdėti, kad šliuzų statybai nespėjus panaudoti granito tašų, jie prieglobstį surado Dubysos slėnio gyventojų ūkiuose. Tikėtina, jie panaudoti Maslauskiškių malūno statybai, gyvenamųjų ir ūkinių pastatų pamatams. Keletas granito plokščių tapo paminkliniais akmenimis Betygaloje, Ugioniuose ir kt. 1972 m. rajoniniame laikraštyje „Naujas rytas“ rašyta, jog paminklinis akmuo Pasandravyje, įamžinantis poeto Maironio gimtinę, atgabentas iš padubysio. Akmens apdorojimas ir panašumas į kitus rastus granito tašus leidžia tikėti, kad tai šliuzų statybos Dubysoje elementas.

 

 

Betygalos seniūnijoje Pakalniškių kaime prie pat Dubysos esančioje sodyboje medžių paunksmėje gulintį taisyklingą stačiakiampį granito luitą perleido ūkininkas Jonas Šukutis.

Tašas.jpg 








Direkcijos interesantai ir parko lankytojai aptarnaujami tik nuotoliniu būdu

Dubysos regioninio parko direkcija informuoja, kad iki š.m. kovo 30 d. dirbs pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 ,,Dėl karantinio Lietuvos Respublkos teritorjoje paskelbimo" nustatytą režimą. Šiuo laikotarpiu Valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose, valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse darbas organizuojamas ir klientai aptarnaujami nuotoliniu būdu.  

Dubysos regioninio parko direkcijos informacijos telefonas: (8 428) 70330, el. paštas info@dubysa.info.

Į direkcijos specialistus prašome kreiptis jų tarnybiniais telefonais arba elektroniniais paštais.





Maironio kelias padubysiu

2020-01-27

     Šių metų netipiškas sausis  nudžiugino žygeivius, gamtos ir aktyvaus laisvalaikio gamtoje mėgėjus nauju pažintiniu taku, pavadintu „Maironio kelias padubysiu“. Takas įrengtas įgyvendinant Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos projektą „Dubysos upės slėnio kraštovaizdžio komplekso tvarkymas ir pritaikymas lankymui“ ir  driekiasi per gamtiniu požiūriu vertingas vietoves, kuriose įrengti informaciniai stendai, atokvėpiui skirta infrastruktūra, lieptai per Luknę ir Lelyką, ties Luknės slėniu – ir nedidelis apžvalgos bokštas. Sudarytos puikios galimybės apžvelgti išskirtinį Dubysos kraštovaizdį, įvertinti jį savo patirtimis ir Maironio eilėmis. Lankydamasis Pasandravyje ir Bernotuose, poetas ieškojo dvasinės ramybės ir įkvėpimo čia, prie srauniosios Dubysos, nukeliaudamas net iki Betygalos. Pažintinio tako ilgis – 13 km. Nužymėta trasa padubysiu nuo Dubysos regioninio parko Lankytojų centro Kaulakiuose, Kybartėlių kaimo iki Betygalos sudaro 13 km, tinka pėstiesiems, dviratininkams. Šį projektą inspiravo siekis į Dubysos kraštovaizdį pažvelgti klasiko akimis, suvokiant vienos gražiausių Lietuvos upių  apsaugos svarbą. Žygis padubysiu sausio mėnesį nepaliko abejingų, - dalyviai žada sugrįžti čia ir kitais metų laikais. Sezonas čia nesvarbus, nes įrengti lieptai per Luknę ir Lelyką leidžia keliauti nesušlampant kojų. Pagrindinė Raseinių rajono ir Dubysos regioninio parko ašis – Dubysa. Šiemet parko lankytojų centre rengiama ekspozicija „Apdainuotoji Dubysa“.  

Žygio pažintiniu taku akimirkas rasite galerijoje.


Dubysos regioninio parko lankytojų centro idėją įkvėpė Maironio eilės

Dubysos regioninio parko direkcija įsikėlė į savus namus – arčiau gamtos, arčiau lankytojų.
Š. m. lapkričio 21 d. Kaulakių kaime perkirpta simbolinė Lankytojų centro įkurtuvių juostelė.
Šio įvykio ilgai laukė tiek patys darbuotojai, tiek mūsų krašto mylėtojai, jau seniai atradę Maironio
apdainuotą Dubysos slėnių grožį.
Jūratė KIELĖ
Naujosios būstinės atidarymo iškilmės – labiau simbolinės.  Dubysos regioninio parko specialistai čia persikėlė jau prieš kelis mėnesius, tačiau ekspozicija bus atidaryta tik ateinantį rudenį. Jos tema – “Apdainuotoji
Dubysa”. Informacija, kurią ketinama pateikti, padės geriau pasiruošti pažinčiai su vienu gražiausių
gamtovaizdžių šalyje, mokys saugoti trapias ir neįkainojamas vertybes.
Galima sakyti, kad įsikėlėte į pirmuosius tikrus savo namus. Turbūt geras jausmas?
teiraujamės Dubysos regioninio parko direktoriaus Vyganto KILČAUSKO.
Iš tiesų kolektyvo nuotaikos puikios. Pagaliau turime vietą, kurioje ne tik patogu dirbti, bet ir priimti lankytojus, turistus – visus, kas nori susipažinti su Dubysos regioniniu parku.
Iki šiol dirbome nuomojamose patalpose Raseiniuose. Dėl finansinių priežasčių jos buvo kuklios,
nepritaikytos lankytojų grupėms. Mūsų galimybės plačiau pristatyti regioninį parką, skatinti pažintį
su mūsų kraštu buvo tikrai ribotos. Dabar turime Lankytojų centrą. Pati parko ekspozicija bus
įrengta tik kitų metų rudenį, bet jau dabar laukiame visų besidominčių mūsų regioniniu parku ir
norinčių po jį keliauti. Jos vizualizacija jau suderinta su regioninio parko steigėjais – Valstybine
saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, atrinktas jos rengėjas – UAB “Baldų
sistemos”. Per devynis mėnesius ekspozicija turi būti galutinai suprojektuota ir įrengta.
Kuo sieksite sudominti lankytojus?
Ekspozicijos tema – “Apdainuotoji Dubysa”. Ja norime atskleisti Dubysos slėnio kraštovaizdžio
grožį, jo išskirtinumą, kuris įkvėpė ne tik Raseinių krašto dainių Maironį, bet ir būrį kitų kūrėjų –
grafiką Joną Kuzminskį, poetus Juozą Nekrošių, Antaną Cibulskį, rašytoją Joną Mačiukevičių ir
kitus.
Kokios yra pagrindinės parko vertybės, į kurias sieksite atkreipti dėmesį?
Jas dar prieš šimtą metų nusakė Maironis eilėraštyje “Lietuva brangi”: “Kaip puikūs slėniai sraunios
Dubysos, Miškais lyg rūta kalnai žaliuoja”... Šios eilės idealiai atspindi Dubysos regioninio parko
vertybes.
Dubysos slėnis, į kurį nusileidžia statūs upės šlaitai, yra vienas raiškiausių ir vaizdingiausių slėnio
kraštovaizdžio pavyzdžių Lietuvoje. Visi mūsų regioninio parko gamtiniai, kultūriniai kompleksai,
kultūros vertybės yra tiesiogiai susieti su Dubysos upe ir jos intakais. Tai retų augalų ir gyvūnų
rūšių turtingos slėnio pievos, griežlių ir tulžių buveinės, aukščiausias Lietuvoje Lyduvėnų
geležinkelio tiltas, Betygalos urbanistinis kompleksas, išilgai Dubysos nusidriekusi dvylikos
piliakalnių grandinė ir daugelis kitų.
Lankytojų centro tikslas ir yra suteikti žinių apie šias vertybes, padėti suprasti, kodėl ir kaip jas
reikia saugoti. Kuo plačiau ugdysime gamtosauginiu požiūriu sąmoningą visuomenę, ją šviesime,
tuo palankesnes sąlygas sudarysime saugomų vertybių išlikimui. Svarbu, kad lankytojai susidomėtų
regioniniu parku, o tuo pačiu ir kitomis Raseinių krašto saugomomis teritorijomis, saugomomis
rūšimis bei kraštovaizdžio ypatumais, kad patys norėtų atrasti mūsų gamtos lobius.
Kokiomis priemonėmis visa tai bus pateikiama ekspozicijoje?
Ekspoziciją suskirstysime į keturias temas. Vienoje iš jų – Dubysos slėnio – pateiksime informaciją,
kaip slėnis formavosi tūkstantmečių eigoje, kuo jis išskirtinis, taip pat pasiūlysime, kaip mes jį
galime pažinti.
Į atskirą temą išskyrėme gamtos paveldą. Dubysos slėnio pievos turtingos augalų ir gyvūnų rūšių,
bandysime papasakoti apie vertingiausias – griežlės ir tulžio buveines, jų gyvenimo būdą, ypatingai
retą drugį gencijoninį melsvį, taip pat Dubusos raguvūnus ir įvairias raguvų šlaitų buveines.
Dubysos – kūrybos įkvėpėjos temoje pasakosime apie mūsų kraštovaizdį apdainavusius,
aprašiusius, tapiusius kūrėjus. Ir ketvirtojoje – kultūros paveldo – pristatysime archeologijos
paveldą, tai yra piliakalnius, mitologinius akmenis ir panašiai, bei urbanistinius kompleksus,
legendų pagrindu, įvairiomis vizualizacijomis bandysime patraukliai papasakoti apie Betygalą,
Ugionių šventvietę.
Tikimės, kad apžiūrėjus ekspoziciją žmonėms kils noras keliauti į regioninį parką, visa tai, kas joje
pateikta, pamatyti ir natūroje.
Daugelis gamtos mylėtojų jau yra grožėjęsi Dubysos slėniais – tiek keliaudami pėsčiomis, tiek
plaukdami upe. Ar ketinate pasiūlyti ir naujų maršrutų?

Dubysos vandens turizmo trasa – iki šiol patraukliausias mūsų maršutas, bet tikrai ne vienintelis.
Gamtinė ir geografinė Dubysos regioninio parko padėtis patogi tuo, kad jį kerta daugybę kelių,
keliukų, todėl labai patogu keliauti automobiliais, dviračiais ar pėsčiomis. Kadangi iki šiol buvome
nužymėję vos kelis maršrutus, kviesdavome į pažintinius žygius regioniniam parkui pažinti.
Praėjusį sezoną įrengėme taką per Betygalos piliakalnius.
Iki šių metų pabaigos baigsime nužymėti trylikos kilometrų ilgio gamtinį maršrutą “Maironio
keliais”, kuris drieksis palei Dubysą einančiu senkeliu. Prie Lankytojų centro bus įrengtas stendas
su jo schema, pakeliui – keli informaciniai stendai bei atokvėpio vietos. Keliaujant juo bus galima
susipažinti su slėnio kraštovaizdžiu, jo gamtinėmis vertybėmis – retųjų augalų, drugių buveinėmis,
stabtelėti prie Dubysos. Sudarysime sąlygas įveikti pakeliui pasitaikančias gamtines kliūtis,
įrengsime tiltelius per Luknės bei Lelyko upelius.
Kai kurie lankytojai, pakeliavę po gamtos objektus užsienyje, apsilankę Kuršių nerijoje ar parkuose
aplink Vilnių, nusivilia neradę čia asfaltuoto keliuko ar kitos patogios dangos keliauti dviračiais ar
pėsčiomis. Tačiau Dubysos slėnis nėra urbanizuojama teritorija, kurioje mums sudaromos visos
sąlygos. Aš vis kartoju vieno gamtininko žodžius – gamta neturi būti patogi. Iš tiesų žmogus turi
taikyti prie gamtos, o ne gamta prie žmogaus. Prie Dubysos turime senkelį, tad visi norintys kuo
puikiausiai įveiks šitą maršrutą tiek pėsčiomis, tiek dviračiais, nepaisant to, kad vietomis teks kirsti
aukštažolinę augmeniją, vietomis kelelis bus pažliugęs. Tai galbūt nelabai patogu, bet padės
suprasti, kad gamtoje yra ne vien tik nušienautos teritorijos ir gražūs lygūs takai.
Ar Lankytojų centre bus teikiamos ir nuomos paslaugos?
Regioninio parko direkcija turi galimybę pasiūlyti savo lankytojams dviračius, žiūronus, kompasus
ir kitus turizmo reikmenis. Jie nėra nuomojami, bet pasiūlomi užsisakant ekskursijas ar žygius.
Papildomai tas nekainuoja.
Ar, plečiantis jūsų įstaigos funkcijoms, bus įdarbinta daugiau specialistų?
Naujajame pastate įrengta dešimt darbo vietų. Šiuo metu direkcijoje dirba penki žmonės. Turime
daug veiklų bei užduočių, tačiau finansinės galimybės kol kas neleidžia priimti daugiau darbuotojų.
Įrengus ekspoziciją bus reikalingas žmogus, tiesiogiai bendrausiantis su parko lankytojais.
Daugelis šalies turistinių gamtos objektų jau seniai turi lankytojų centrus. Kodėl Dubysos
regioniniame parke jo iki šiol nebuvo? 

Rezultatų, kuriais šiandien džiaugiamės, priešistorė ne tokia linksma. 
Lankytojų centrų koncepciją subrandino Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie AM. Ji pradėta
įgyvendinti 2008-aisisis, startavus Europos Sąjungos paramos 2007-2013 metų laikotarpiui. Buvo
duotas startas ir Dubysos regioninio parko lankytojų centro projektavimui.
Ėmėme ieškoti vietos, kur galėtume įsikurti. Daug ginčijomės, diskutavome ir su Aplinkos
ministerija, ir su rajono valdžia, ir su bendruomenėmis. Siūlyta ir Betygala, ir Lyduvėnai, ir net
Raseiniai, kol galiausiai tuometis Pagojukų seniūnas Albinas Renusas pakvietė kurtis Kaulakiuose.
Ši vieta išties puikiai tiko – sklypas prie kelio, su išvedžiotomis komunikacijomis, netoli parko
ribos. Čia pat ir Dubysa, ir Maironio tėviškė, ir Raseiniai. Pasiūlymui pritarė ir mūsų valdžia, ir
rajono savivaldybė, buvo pradėti parengiamieji darbai.
2010 metais parengta sklypo planavimo dokumentacija, dar po dvejų metų turėjome ir statybos
projektą, pradėjome organizuoti statybos darbus, tačiau dėl viešųjų pirkimų peripetijų Lankytojų
centro statybos tada neprasidėjo. Tuo metu jau ir Europos Sąjungos finansavimo laikotarpio lėšos
pasibaigė. Turėjome laukti, kol įsibėgės nauja ES investicijų programa, kol atsiras nauji Valstybinės
saugomų teritorijų valdybos projektai. Taip sulaukėme šių dienų. Nuo idėjos iki kūno – ištisi
vienuolika metų...
Parengta pagal savaitraščio ,,Alio, Raseiniai" publikaciją.