SVARBI INFORMACIJA APIE INTERESANTŲ APTARNAVIMĄ
DUBYSOS REGIONINIO PARKO DIREKCIJOJE
Dubysos regioninio parko direkcija karantinio režimo laikotarpiu lankytojus ir interesantus aptarnauja tik NUOTOLINIU BŪDU.
Į parko direkcijos specialistus prašome kreiptis jų tarnybiniais telefonais ar elektroniniu paštu, kurie pateikiami interneto svetainėje www.dubysa.info paspaudus skiltį ,,Struktūra ir kontaktai“.
Bendrasis parko direkcijos tel. +370 614 25095, el. paštas info@dubysa.info.
Dubysos regioninio parko lankytojų centro ek spozicija „Apdainuotoji Dubysa“
Dubysos regioninio parko lankytojų centre ką tik įrengta nauja, originali ir moderni ekspozicija, pristatanti šio parko gamtos unikalumą bei vertybes. Pagrindinė ekspozicijos tema – „Apdainuotoji Dubysa“.
Maironio eilės „kaip puikūs slėniai sraunios Dubysos“ padiktavo idėją – paversti ekspoziciją milžinišku upės slėniu su žydinčiomis pievomis, skrajojančiais drugiais, nešančiais eiles ant sparnų. vingiuojančia Dubysos upe.
Ekspozicija įrengta pagal projektą „Kraštovaizdžio vertybių apsauga ir pritaikymas pažinti“, finansuojamą Europos regioninės plėtros fondo lėšomis. Projekto iniciatorius – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie AM, partneris – Dubysos regioninio parko direkcija, rangovas - UAB „Baldų sistemos“.
Dubysos regioninio parko ekspozicijos ašis – žemėlapis su išryškinta Dubysos upe. Dubysos slėnio amžius matuojamas tūkstančiais metų - nuo paskutiniojo ledynmečio ledyno pakraščio pasitraukimo iš Lietuvos. Ekspozicijoje supažindinama su Dubysos slėnio sandara, jo formavimusi - iškyla tūriniai maketai: slėnio atkarpos su upe, salpinėmis pievomis. Visa tai reikia atrasti, ištraukti, sudėti iš atskirų dalių.
Virš Dubysos upės „pastatytas“ Lyduvėnų geležinkelio tilto maketas, kurį galima išardyti, surinkti, stende sužinoti jo istoriją. Aplinkui – žydinčios pievos. Jose dėstomos įvairios temos: akcentuojama parko išskirtinė vertė, aprašomi slėniai, supažindinama su raguvomis, šaltiniais, tufų atsiradimu.
„Pievose“ integruota dėlionė apie pievų tipus, retuosius augalus. Gencijoninis melsvys pasakoja apie unikalų savo gyvenimo kelionę – nuo kiaušinėlio iki drugio. Šalia – daugybė drugelių, juos reikia juos atpažinti, rasti jiems vietą. Pateikta vertinga informacija apie drugelio vystymosi ciklą. „Žolėje“ apstu žaidimų apie vaistinius augalus, čia sužinosite, kokia spalva dažo augalai, pasiklausysite pievos gyventojų skleidžiamų garsų.
Gyvenimas verda ir Dubysos upėje. Stende reikia išsiaiškinti, kokie upės gyventojų vardai, kur jie gyvena, kuo naudingi upei. Lankytojus turėtų sudominti žaidimas „Lašišos kelionė į nerštavietę“.
Ekspozicijoje dėmesys skiriamas ne tik gamtai, bet ir kultūros paveldui. Žaidimų, kryžiažodžių dėka lankytojas sužino aplinkinių miestelių istoriją, piliakalnių legendas. Ypatingas dėmesys skiriamas Maironiui, apdainavusiam šį kraštą.
Ekspozicija pritaikyta ne tik individualiam lankytojui, bet ir grupėms, neįgaliems žmonėms, čia vyks edukaciniai užsiėmimai.
Kai baigsis karantinas lauksime Jūsų Dubysos regioninio parko lankytojų centre!
Dubysos regioninio parko lankytojo bilietas – parama parkui
Nuo 2015 m. 4 nacionaliniuose ir 28 regioniniuose parkuose įvestas valstybinių parkų lankytojo bilietas. Saugomų teritorijų lankytojai ir žmonės, kuriems rūpi gamta, kraštovaizdžio vertybės, gali laisva valia prisidėti prie saugomų teritorijų puoselėjimo. Savanoriškas bilieto įsigijimas išreiškia lankytojo pritarimą ir norą, kad saugomose teritorijose būtų sutvarkytos rekreacinės teritorijos, lankomos vietos, įrengiami pažintiniai takai, infrastruktūra.
Lankytojo bilietas įvestas ir Dubysos regioniniame parke. Vienkartinis lankytojo bilietas (5 dienoms) lankytis valstybiniame parke kainuoja 1 eurą, vieno mėnesio lankytojo bilietas kainuoja 5 eurus. Visų (4 nacionalinių ir 28 regioninių) valstybinių parkų vieno mėnesio lankytojo bilietas kainuoja 10 eurų, metinis - 20 eurų. Vienerių metų visų minėtų valstybinių parkų šeimos lankytojo bilietas kainuoja 25 eurus.
Lankytojo bilietai platinami Dubysos regioninio parko lankytojų centre (Dubysos g. 2A, Kaulakių k. Pagojukų sen., Raseinių r. sav.), organizuojamų švietėjiškų renginių, žygių, ekskursijų, edukacinių programų metu. Lankytojo bilietą galima įsigyti ir trumpąja žinute (SMS). Kaina - 1,35 Eur (lankytojo bilietas 5 dienoms - 1 Eur ir 0,35 Eur aptarnavimo mokestis). Žinutę reikia išsiųsti numeriu 1860 įrašant tekstą - regioninio parko trumpinį - DURP.
2020 m. Dubysos regioninio parko direkcija išplatino lankytojų bilietų už 1077 eurus. Daugiausia išplatinta bilietų organizuotų žygių, ekskursijų metu. Surinktos lėšos panaudotos įgyvendinant ES lėšomis finansuojamą Vietos projektą „Poilsiavietės įrengimas Betygaloje prie Dubysos upės“, kur Dubysos regioninio parko direkcija, kaip projekto vykdytojas, turėjo prisidėti piniginiu įnašu 20 proc. projekto vertės.
Dubysos regioniniame parke bus gerinamos lašišinių žuvų migracijos sąlygos
Dubysos upėje Dubysos regioniniame parke, siekiant sudaryti palankias sąlygas lašišinių žuvų migracijai, bus pašalintos gelžbetoninės tilto ties Ariogala ir patvankos Padubysio k. liekanos. Lapkričio 19 d. Dubysos regioninio parko direkcija ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos aplinkos projektų valdymo agentūra pasirašė projekto finansavimo sutartį.
Projekto metu numatyta iš Dubysos upės vagos pašalinti žuvų migracijos kliūtimis tapusias statybines atliekas. Tai tilto per Dubysą, susprogdinto 1944 m. per 2-ąjį pasaulinį karą ir buvusio kolūkio gyvavimo laikotarpiu įrengtos gelžbetoninių blokų patvankos upės vandeniui pakelti rekreaciniais tikslais liekanos. Šios gelžbetoninių liekanų sukurtos patvankos įtakoja upės srovės lėtėjimą, skatina vandens temperatūros kilimą, dugno dumblėjimą, eutrofikaciją. Tokiu būdu jos ne tik sudaro kliūtis žuvų migracijai, bet ir lemia lašišinių žuvų buveinių blogėjimą. Todėl yra būtina pašalinti gelžbetoninių liekanų patvankas Dubysos upėje, taip sudarant sąlygas nekliudomai žuvų migracijai ir eliminuojant lašišinių žuvų buveinių blogėjimą įtakojančius faktorius.
Projekto įgyvendinimui skirta virš 346 tūkst. Eur Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšų.
BETYGALOS KRAŠTUI NAUJA POILSIAVIETĖ
Dubysa – viena gražiausių upių Žemaitijoje, kasmet sulaukianti gausaus būrio lankytojų. Dažnas kraštietis, norintis praleisti laiką gamtoje, dairosi ramesnių vietų poilsiui netoli savo namų. Poilsiavietės ir stovyklavietės prie Dubysos gana tankiai išsidėsčiusios arčiau rajono centro, privačios poilsiavietės išsibarsčiusios Dubysos aukštupyje, o Betygalos kraštas negalėjo pasidžiaugti įrengta poilsio zona gamtos prieglobstyje.
Dubysos regioninio parko direkcija dar 2019 m. gruodžio mėnesį pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Nacionaline mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos bei Raseinių rajono vietos veiklos grupe „Raseinių krašto bendrija“ vietos projekto „Poilsiavietės įrengimas Betygaloje, prie Dubysos upės“ Nr. RASE-LEADER-6B-I-4-1-2018 įgyvendinimui. Projekto veikloms įgyvendinti buvo skirta 19 807 Eur parama. Prie projekto įgyvendinimo Dubysos regioninio parko direkcija prisidėjo nuosavomis piniginėmis lėšomis. Šių metų rudenį ES paramos bei LR biudžeto lėšomis betygališkių bei miestelio svečių patogiam poilsiui Dubysos regioninio parko rekreacinėje zonoje buvo pastatytos trys pavėsinės, trys lauko baldų komplektai, persirengimo kabina, lauko tualetas, įrengta patogi ir didelė laužavietė. Poilsio vietą, įsikūrusią atokiau nuo gyvenamosios teritorijos, miestelėnams bei svečiams nesudėtinga pasiekti ir automobiliu, ir pėsčiomis, o vandens turistams patogu išsilaipinti ir apsistoti erdvioje teritorijoje. Betygala vienas seniausių, gražiausių ir gilią istoriją menančių miestelių rajone. Miestelio apylinkės turtingos kultūros ir gamtos paveldo objektais bei lankytinomis vietomis. Įgyvendinus vietos projektą Betygalos miestelyje sukurtos patrauklios sąlygos viešajam turizmui, kurios patenkins ne tik vietos bendruomenės lūkesčius, bet ir padidins kaimo vietovės lankomumą. Linkėdami gerų įspūdžių ir pažinimo džiaugsmo, tikimės atsakingo poilsiavimo.
Poilsiavietės foto rasite galerijoje.
Dubysos regioninio parko produkto ženklas – siekiantiems darnaus vystymosi
Bendradarbiaujant Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, valstybinių parkų, biosferos rezervato ir valstybinių gamtinių rezervatų direkcijoms ir nevyriausybinei aplinkosauginei organizacijai Baltijos aplinkos forumas, sukurtas Lietuvos saugomos teritorijos produkto ženklas, kaip viena iš darnaus turizmo skatinimo priemonių. Jis skirtas vietos produktų gamintojams, amatininkams, turizmo paslaugų teikėjams ir kitiems vietos gyventojams, savo veikla prisidedantiems prie darnaus turizmo plėtros Lietuvos saugomose teritorijose. Autoriai ir darbai reklamuojami interneto svetainėje https://gamtoje.org/paslaugos/ ir Facebook paskyroje https://www.facebook.com/groups/602261607186740. Taip ženklo turėtojams užtikrinama informacinė sklaida bei nemokama reklama plačiai auditorijai. Ženklo turėtojams rengiami nemokami seminarai rinkodaros ir komunikacijos klausimais. Toks seminaras nuotoliniu būdu vyks lapkričio 17-18 dienomis.
Pagrindinė ženklo suteikimo sąlyga – paslaugos teikėjo ar produkto gamintojo vykdoma veikla neprieštarauja saugomos teritorijos tikslams, o prisideda prie jų įgyvendinimo. Paslaugos teikėjas ar produkto gamintojams žino Dubysos regioninio parko išskirtinę vertę, gamtos ir kultūros vertybes, lankomus objektus, gali teikti informaciją lankytojams apie lankomus objektus, teikiamas paslaugas, Dubysos regioninio parko direkcijos ar vietos bendruomenės organizuojamus renginius. Parko direkcija ženklą suteikia išreiškusiems pageidavimą ne tik parko teritorijoje veiklą vystantiems paslaugų teikėjams, prekių gamintojams, bet ir greta parko esančiose seniūnijose. Ženklu gali būti žymimi miško, pievų produktai, tradicinių verslų produktai, paslaugos: apgyvendinimas ir maitinimas, prekyba, gidų paslaugos, turistinio inventoriaus nuoma, kelionių organizavimas, tradicinių verslų pristatymas, šviečiamosios ir edukacinės programos. Prie prašymo suteikti ženklą reikia pateikti dokumentą verstis atitinkama veikla (verslo liudijimą, individualios veiklos pažymėjimą, įmonės registracijos pažymėjimą, tradicinių amatų meistro sertifikatą ir pan.).
Dubysos regioninio parko produkto ženklu jau žymimos kaimų bendruomenės „Betygala“ ir Raseinių krašto istorijos muziejaus gidų, šviečiamosios ir edukacinės paslaugos, betygališkių pievose rinktų žolelių arbatos, ariogališkės Elvyros Vaštakienės tradicinė tapyba, Gedo Kaunecko turistinio inventoriaus nuoma Lyduvėnuose, kūrėjos Gendrūtos Kauneckienės tekstilės gaminiai. Šiemet ženklas suteikiamas kaimo turizmo sodybai „Pakalnė“.
Laukiame besidominčių parko produkto ženklu, klauskite ir gausite išsamią informaciją. Šiuo metu dirbame nuotoliniu būdu, Jums atsakysime el. paštu info@dubysa.info, tel. 8 614 49128.
NUO DRAUSTINIŲ IKI NACIONALINIŲ PARKŲ
Šiais metais minime 60 metų, kai Lietuvoje buvo įsteigti pirmieji tikri gamtiniai ir kompleksiniai draustiniai, siekiantys išsaugoti vertybes. 1960 m. rudenį, remiantis Gamtos apsaugos įstatymu, numačiusiu pagrindines saugomų teritorijų kategorijas, buvo paskelbti 89 draustiniai, apimantys beveik visas tuo metu žinomas vertingiausias Lietuvos teritorijas, pradedant Anykščių šileliu ir baigiant Kuršių nerija.
Vėliau draustinių tinklas buvo sparčiai pildomas naujais draustiniais, naujomis jų rūšimis. Septintojo dešimtmečio pabaigoje pradėta aktyviai diskutuoti dėl nacionalinių parkų steigimo, įsteigtas pirmasis Lietuvos nacionalinis parkas. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, iš esmės buvo užbaigta tai, kas buvo suplanuota per ankstesnį laikotarpį, t. y. sukurta Lietuvos saugomų teritorijų sistema, prilygstanti Europos standartams.
Dalies draustinių pagrindu buvo steigiami nacionaliniai ir regioniniai parkai. Kuršių nerijos ir Platelių kraštovaizdžio draustinių pagrindu atitinkamai įsteigti Kuršių nerijos ir Žemaitijos nacionaliniai parkai, Anykščių šilelio, Aukštadvario, Metelių kraštovaizdžio draustinių pagrindu atitinkamai įkurti Anykščių, Aukštadvario, Metelių regioniniai parkai, Nemuno deltos botaninio-zoologinio draustinio pagrindu – Nemuno deltos regioninis parkas ir t. t.
Iki nacionalinių ir regioninių parkų tinklo sukūrimo, pagal plotą draustiniai buvo svarbiausia saugomų teritorijų dalis. Dabar savarankiški draustiniai užima tik apie 3 proc. šalies ploto, bet jie neprarado savo svarbos gamtos vertybių, biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio apsaugoje.
Pasak Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie AM direktoriaus pavaduotojos Rūtos Baškytės, dalyvavusios mūsų krašto saugomų teritorijų sistemos kūrime, pasaulio valstybės jau seniai sutaria dėl būtinybės išsaugoti gamtos vertybes, kraštovaizdį, biologinę įvairovę. Kiekviena ieško tinkamiausio kelio, bet akivaizdu, kad išsaugoti lengviau ir pigiau, nei atkurti. Saugomų teritorijų nauda neįkainojama: jos suteikia kokybiškus gamtos išteklius (vandenį, augmeniją, dirvožemį, orą, kt.), sudaro sąlygas žmonių poilsiui, sveikatai, kuria, saugo genetinius išteklius, padeda išlaikyti klimato balansą, taigi sudaro prielaidas mums išlikti šioje planetoje.
Dabar Lietuvoje yra apie 400 valstybinių ir savivaldybių draustinių. Pagal saugomų vertybių pobūdį skiriami gamtiniai (geologiniai, geomorfologiniai, hidrografiniai, pedologiniai, botaniniai, zoologiniai, botaniniai-zoologiniai, genetiniai, telmologiniai, talasologiniai), kultūriniai (archeologiniai, istoriniai, etnokultūriniai, urbanistiniai / architektūriniai) ir kompleksiniai (kraštovaizdžio, kartografiniai) draustiniai.
Draustiniai – saugomos teritorijos, skirtos moksliniu ir pažintiniu požiūriu vertingoms vietovėms, jose esančioms gamtos ir kultūros paveldo vertybėms, kraštovaizdžio ir biologinei įvairovei išsaugoti. Draustiniuose ūkinė veikla galima, galimas ir lankymas.
Ne vienas draustinis jau pritaikytas lankymui: tai Daugyvenės, Germanto, Jiesios, Karoliniškių kraštovaizdžio draustiniai, Juozapinės geomorfologinis draustinis ir kiti. Čia pastatyti informaciniai stendai, įrengti pažintiniai takai, apžvalgos vietos.
ES finansuojamo projekto „Kraštovaizdžio vertybių apsauga ir pritaikymas pažinti“ sudėtyje bus sutvarkyti draustiniuose saugomi kraštovaizdžio kompleksai (Šiliniškių ir Baluošo, Punios šilo, Kylininkų, Asvejos ežero pakrantės, Šventosios aukštupio, Betygalos, Salanto, kt.).
Ne taip paprasta atskleisti lankytojui sudėtingo kraštovaizdžio struktūrą, svarbą, tad tenka ieškoti netradicinių sprendimų. Pavyzdžiui, Kylininkų kraštovaizdžio draustinio, esančio Vištyčio regioniniame parke, kalvyno struktūra bus pavaizduota žemės paviršiaus pjūvio juostomis, vingiuojančiomis skirtingomis kryptimis. Tai bus tarsi galvosūkis lankytojui, kurį reikės pasigilinus įminti, susivokti. Sumažinta Punios kilpa, juosianti senąjį šilą – takas, atkartojantis Nemuno vagą, leis pažinti Punios šilo vertybes ir neįgaliesiems.
Dubysos valstybinis ichtiologinis draustinis.jpg
Lankytojų centro kieme - vertingas eksponatas
Betygalos seniūnijoje Pakalniškių kaime prie pat Dubysos esančioje sodyboje medžių paunksmėje gulintį taisyklingą stačiakiampį granito luitą perleido ūkininkas Jonas Šukutis.
Direkcijos interesantai ir parko lankytojai aptarnaujami tik nuotoliniu būdu
Dubysos regioninio parko direkcija informuoja, kad iki š.m. kovo 30 d. dirbs pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 ,,Dėl karantinio Lietuvos Respublkos teritorjoje paskelbimo" nustatytą režimą. Šiuo laikotarpiu Valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose, valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse darbas organizuojamas ir klientai aptarnaujami nuotoliniu būdu.
Dubysos regioninio parko direkcijos informacijos telefonas: (8 428) 70330, el. paštas info@dubysa.info.
Į direkcijos specialistus prašome kreiptis jų tarnybiniais telefonais arba elektroniniais paštais.
Maironio kelias padubysiu
2020-01-27
Šių metų netipiškas sausis nudžiugino žygeivius, gamtos ir aktyvaus laisvalaikio gamtoje mėgėjus nauju pažintiniu taku, pavadintu „Maironio kelias padubysiu“. Takas įrengtas įgyvendinant Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos projektą „Dubysos upės slėnio kraštovaizdžio komplekso tvarkymas ir pritaikymas lankymui“ ir driekiasi per gamtiniu požiūriu vertingas vietoves, kuriose įrengti informaciniai stendai, atokvėpiui skirta infrastruktūra, lieptai per Luknę ir Lelyką, ties Luknės slėniu – ir nedidelis apžvalgos bokštas. Sudarytos puikios galimybės apžvelgti išskirtinį Dubysos kraštovaizdį, įvertinti jį savo patirtimis ir Maironio eilėmis. Lankydamasis Pasandravyje ir Bernotuose, poetas ieškojo dvasinės ramybės ir įkvėpimo čia, prie srauniosios Dubysos, nukeliaudamas net iki Betygalos. Pažintinio tako ilgis – 13 km. Nužymėta trasa padubysiu nuo Dubysos regioninio parko Lankytojų centro Kaulakiuose, Kybartėlių kaimo iki Betygalos sudaro 13 km, tinka pėstiesiems, dviratininkams. Šį projektą inspiravo siekis į Dubysos kraštovaizdį pažvelgti klasiko akimis, suvokiant vienos gražiausių Lietuvos upių apsaugos svarbą. Žygis padubysiu sausio mėnesį nepaliko abejingų, - dalyviai žada sugrįžti čia ir kitais metų laikais. Sezonas čia nesvarbus, nes įrengti lieptai per Luknę ir Lelyką leidžia keliauti nesušlampant kojų. Pagrindinė Raseinių rajono ir Dubysos regioninio parko ašis – Dubysa. Šiemet parko lankytojų centre rengiama ekspozicija „Apdainuotoji Dubysa“.
Žygio pažintiniu taku akimirkas rasite galerijoje.