Kaip puikūs slėniai sraunios Dubysos, miškais lyg rūtom kalnai žaliuoja... Maironis

Dubysos regioninio parko išskirtinė vertė

1. Saugomas kraštovaizdžio kompleksas / kompleksai, kraštovaizdžio įvairovė.          

Kaip puikūs slėniai sraunios Dubysos, miškais  lyg rūtom kalnai žaliuoja“  - beveik prieš šimtą  metų parašytos poeto Maironio eilės idealiai atspindi  svarbiausias Dubysos regioninio parko   vertybes. Vaizdingas Dubysos slėnis, vidurio Lietuvos žemumoje išsiskiria giliu loviniu slėniu, paskendusiu žalumoje. Dubysos slėnis regioniniame parke yra vienas iš raiškiausių ir vaizdingiausių upės erozinio slėnio kraštovaizdžio pavyzdžių Lietuvoje. Statūs Dubysos šlaitai tiesiog nusileidžia į slėnio dugną. Jų aukštis ties Betygalos miesteliu siekia net 60 metrų. Upės kilpos, vingiai, senvagės, miškais apaugę šlaitai, salpinės pievos, vandeningi ir sraunūs intakai, tekantys giliais slėniais, sudaro savitą ekosistemą, turtingą augalų ir gyvūnų rūšių. Saulėje spinduliuojančią, žemai klonyje besiraitančią upę pamatysi tik užkopęs ant stačių jos šlaitų, kurio gūbriai panašūs į milžiniško snaudžiančio drakono nugarą. Nuo jų atsiveria nepaprasto grožio panorama: kalvos, upės vingiai, virš jų slėnių vakarėjančios saulės raudonyje kylantys rūkai. Pakrantės retai apgyvendintos, išsibarstę kaimeliai daugiausiai susitelkę upės slėnio viršuje.

2. Svarbiausios negyvosios gamtos vertybės, negyvosios gamtos paveldo objektai, kt.

     Parko išskirtinumas tankiu raguvų voratinkliu išraižyti Dubysos šlaitai, apaugę brandžiais medžiais, krūmų brūzgynais, žolės kilimu, sukuria nepakartojamą kraštovaizdžio mozaiką. Dubysos raguvos mažai paliestos žmogaus, todėl išlaikiusios savo pirmykštę būseną, „užsikonservavusios“. Didžiausios raguvos nusidriekia daugiau nei kilometrą, mažiausios tesiekia vos keliasdešimt metrų.  Tirpstant ledynams, Dubysa išskrodė gilų slėnį ir atvėrė požeminiam vandeniui kelią į paviršių, todėl atsirado palankios vietos versmėms susidaryti. Vanduo nepasiekia giliųjų požeminių gyslų ir išsiveržia daugybe šaltinių upės šlaituose. Šaltinių gausa išskirtinis kairiajame Dubysos šlaite įsikūres Ugionių kaimelis. Ištryškes iš žemės gelmių šaltinių vanduo garma žemyn, ne tik teikdamas ugioniškiams tyrą vandenį, bet ir puošdamas sodybas. Vieno iš šaltinių vanduo laikomas stebuklingu. Virš jo pastatyta koplytėlė.

3. Svarbiausios gyvosios gamtos vertybės (gyvosios gamtos paveldo objektai, buveinės, rūšys).

    Itin vertingos Dubysos slėnyje plytinčios pievos vietinių žmonių vadinamos lankomis. Šios teritorijos reljefas švelniai banguotas. Tik palei Dubysos vagą tęsiasi fragmentiškos krūmų juostos. Čia galima pamatyti unikalias stepinių, melvenynų, karbonatinių smėlynų pievų bendrijas, užliejamose salpinėse pievose dar neretos griežlės, paupiuose galime sutikti ir tulžių, didžiųjų dančiasnapių, pastebėti medžiojančiasūdras.Dubysos šlaite netoli Maslauskiškių kaimo auga Žemaitijos miškams neįprastas skroblų medynas. Tai unikalus gamtos kampelis, kuriame išskirtos europinės svarbos buveinės – skroblynai. Senmiškyje netoli Lyduvėnų itin reta endeminė Eurazijos ir Šiaurės Amerikos rytinės dalies lapuočių miškų rūšis – trilapė bligna. Dubysos šlaitų sauspievėse gyvenantis gencijoninis melsvys - viena iš rečiausių ir labiausiai saugomų rūšių. Parke žinoma radvietė viena šiauriausių Europoje.   

4. Svarbiausios nekilnojamojo kultūros paveldo vertybės (kultūros paveldo vietovės, objektai).

Virš Dubysos pakibęs Lyduvėnų geležinkelio tiltas - aukščiausias (42 m) ir ilgiausias (599 m.) Lietuvoje ir Pabaltijyje. Tilto statybai sunaudota 7000 kub.m. medienos, kuriai paruošti buvo plynai iškirsti pušynai iki Šiluvos. Ne kartą perstatytas tiltas išliko ryškia parko dominante, iš toli matoma vandens turistų, piligrimų traukiančių į Šiluvą. Betygalos miestelio aikštė su paminklu Lietuvos Didžiajam Kunigaikščiui Vytautui (aut. P.Aleksandravičius), dviejų kryžmų ( Šv. Benedikto ) Tautos kryžiumi, bažnyčia su B.Pundziaus skulptūromis, buvusiu Valsčiaus pastatu (dabar bendruomenės namai) - vienas gražiausių pietryčių Žemaitijos miestelių. Betygalos istorijoje ryškūs Baltų kultūros, kovų su kryžiuočiais, krikščionybės įsitvirtinimo ženklai bei Lietuvių literatūros klasiko Maironio atmintis.

5. Išskirtiniai reiškiniai (saviti renginiai, unikalios ekspozicijos, istoriniai faktai, kt.), gyvos tradicijos, teritorijos šviesuoliai.

     Poeto Maironio gimtinėje gegužės-birželio mėnesiais vyksta poezijos renginiai. Gimtinę Pasandravį ir tėviškę Bernotus jungia ąžuolų takas (ilgis 1,5 km). Taką žymintys kryžiai ir koplytėlės - puiki pažintis su lietuvių kryždirbystės tradicijomis. Betygalos krašto muziejuje yra   krašto istorijos, gamtos, geologijos ekspozicijos, atspindinčios turtingą įvykiais ir talentingais kraštiečiais miestelio praeitį. Nuo Betygalos kilęs poetas Nekrošius, rašytojas Jonas Mačiukevičius, dailininkas Jonas Kuzminskis, tautodailininkas medžio skulptorius Juozas Grabauskas, kurio medinių paminklų gausu   Betygalos (Pilkapio) kapinėse.

6. Išskirtinės pažinimo, lankymo galimybės.

     Dauguma lankytinų objektų išsidėstę greta Nacionalinės svarbos vandens turizmo trasos Dubysos upe, todėl vandens turistams geriausios sąlygos susipažinti su parko gamtos ir kultūros vertybėmis, kraštovaizdžiu. Siekiantys pažinti aplinką, suformavusią jaunojo Maironio pasaulėjautą, turėtų apsilankyti sodyboje-muziejuje   poeto tėviškėje Bernotuose.